Naujienos

Šventų Velykų mugės tikslas – sukurti šventišką aplinką Lietuvos liaudies buities muziejuje vykstančios Velykų šventės metu.

Šiandien pakalbėkime apie moteris. Apie moteris – darbščias ir talentingas, atsidavusias savo šeimai ir savo darbui, išsilavinusias, kuklias ir tolerantiškas. Apie dvi labai artimas moteris – mamą ir dukrą, bajoraites iš plačios ir garsios Lietuvos didikų Tvirbutų giminės, tyliai ir oriai pragyvenusias savo gyvenimus.

1996 m. lapkričio 22 dieną rinkau etnografinę medžiagą Linkuvoje, Pakruojo r. Pateikėja B. B. muziejui padovanojo stalo įrankius (šakutę ir peilį). Užrašiau jos pasakojimą. „Šiuos įrankius 1939 metais nusipirkau Vilniuje. Važiavom iš Utenos Vilniaus pažiūrėti“ (1939 metų rudenį Vilnius buvo grąžintas Lietuvai).

Pokalėdinis mėsėdžio laikotarpis trunka iki Užgavėnių. Mėsėdas liaudies metskaitlyje (kalendoriuje) buvo piršlybų, o jeigu ilgesnis, tai ir vestuvių metas, nes su Užgavėnėmis visos linksmybės iki pat Velykų griežtai baigdavosi.
Nuo Užgavėnių vidurnakčio prasideda septynių savaičių atgailos, susilaikymo, pasninko laikotarpis, ruošiantis Kristaus Prisikėlimo šventei – Velykoms.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs ,,Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“.
Lietuvių kalba – pats didžiausias, brangiausias iš protėvių mūsų paveldėtas kultūros lobis. Tai seniausia ir turtingiausia šimtmečiais puoselėta pasaulio kalba, garbingai išlaikiusi ne vienus istorinių sunkmečių egzaminus, beveik negrįžtamą tautos išnykimą XIX amžiuje.