Naujienos

Leidinys pristato akmens – tvariausios natūralios medžiagos – panaudojimo senojoje Lietuvos buityje įvairovę, iliustruodamas nuotraukomis iš Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijų ir citatomis iš etnografinės literatūros.

Užgavėnes švenčiame prieš Gavėnios – pasninko ir susikaupimo meto – pradžią, likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pastarosios švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Dėl pavasarinės mėnulio pilnaties – pilnaties po pavasario lygiadienio – nepastovumo yra nepastovi tiek Velykų, tiek nuo jų priklausančių Užgavėnių data.

Duona – tokia paprasta, visiems prieinama, kone kasdieną visų valgoma. Tačiau ta pati kasdieninė mūsu duonelė kartu ir stebuklinga – nuo seno jai žmonės priskiria ypatingų magiškų galių.
Vasario 5 dieną lietuviai pagerbdavo ugnies deivę Gabiją ir kasdienę duoną. Žemaitijoje kai kur dar ir dabar gyvas paprotys pelenais užžeriant vakare žarijas arba rytmetį įkuriant ugnį sukalbėti maldelę: „Švinta Gabieta, sugobta gabėk, sužiebta žibėk“. Atėjus krikščionybei dievaitės Gabijos mitinės funkcijos perleistos Šv. Agotai. Vasario penktąją dieną bažnyčioje pradėta šventinti juodos ruginės duonos riekeles arba net visą kepaliuką.

Grabnyčios – Kristaus paaukojimo šventė. Pats žodis „grabnyčios“ kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama būtent vasario antrąją dieną. Ikikrikščioniškoje kultūroje ši diena buvo vadinama Perkūno diena.

Jau pabodo pilkuma ir laukiate pavasario saulės? Jau vasario 18 d. (šeštadienį) kviečiame į pačias tikriausias Užgavėnes Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, kur ne tik galėsite triukšmingai pasilinksminti ir prisikirsti gardžių blynų, bet ir trumpam pailsėti nuo savęs užsidėjus Užgavėnių kaukę! Visas tamsybes dainomis ir šokiais drauge išvarykim ir Morės liepsnose supleškinkim! Tikroms Užgavėnėms žirgų nepirkim, nesiskolinkim, žinoma, nevokim, bet, savąsias kūrybines galias „pasibalnokim“ ir švęsti į Lietuvos liaudies buities muziejų visgi „atjokim“!