Toks pavadinimas vaizdžiai atspindėtų daug sąsajų, ne tik žinomų ir aiškių, bet ir iki galo neatskleistų, tik spėjamų, siejančių paveikslą „Puota Siesikų dvaro rūmuose“ (1889) ir jo autorių, žymų lenkų dailininką Pranciškų Kostževskį (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) su Lietuva.

O tos sąsajos – pačios įvairiausios, pradedant P. Kostževskio dėstytojais Varšuvos dailės mokykloje (dabar – Varšuvos dailės akademija), itin artimai susijusiais su Lietuva – Kauno ir Vilniaus vaizdus tapiusiu profesoriumi Martynu Zaleskiu (Marcin Zaleski, 1796–1877), su studentais vasaros praktikoms į Lietuvą dažnai vykdavusiu Kristijanu Breslaueriu (Chrystian Breslauer, 1802–1882), kurio teptukui priklauso romantiniai Trakų pilies vaizdai ar bendramoksliais Voicechu Gersonu (Wojciech Gerson, 1831–1901) ir Juozapu Simleriu (Józef Simmler, 1823–1868), savo kūryboje dažnai atsigręždavusių į lietuviškus motyvus ir LDK istoriją.

Ryšiai su Lietuva susiję su P. Kostževskio kelionėmis į mūsų kraštą, pradedant studijų metais ir besitęsiantys vėliau – kartu su tapytojais iš Varšuvos bohemos rato tapant natūrinius vaizdus gamtoje, keliaujant į Trakus ar dailininko individualiuose apsilankymuose Lietuvoje, Žemaitijoje ir garsių Lietuvos aukštuomenės giminių valdomuose Panemunės dvaruose, aprašytuose jo „Dienoraštyje“ („Pamiętnik“, 1891).

Kostževskį su Lietuva suartina ir patriotinės temos – prie pakelės koplytstulpio vaizduojami besimeldžiantys sužeistas jaunas sukilėlis ir jo senas tėvas tarsi simbolizuoja bendras abiejų tautų kovas už savo šalių nepriklausomybę XIX a. sukilimuose.

O kur dar sąsajos su Lietuva, iliustruojant Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“ ir su Vilniumi, kur parodose XIX a. pab. dalyvauta mažiausiai keturis kartus. 1891 ir 1893 m. Varšuvos „Meno salonas“ („Salon Artystyczny“) Vilniuje organizavo lenkų tapytojų parodas, kuriose dalyvavo P. Kostževskis. Taip pat jo darbai buvo eksponuoti 1897 ir 1899 m. Vilniuje vykusiose didelėse, jungtinėse lietuvių ir lenkų dailininkų parodose, organizuotose varšuviečių ir mecenuotose lietuvio bankininko, filantropo Juozapo Montvilos.

Daug sunkiau atskleisti paties paveikslo sąsajas su Lietuva – jos tik spėjamos. Į Lietuvos etnografijos muziejų paveikslas pateko 1986 m. kartu su kitais eksponatais iš Žemaitijos – Mantvidiškių dvarelio Šarnelės bajorkaimyje (Plungės r.), o paveikslą anuomet taip įvardijo žinomas muziejininkas, ilgametis Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevičius (1900–1984). Kaip paveikslas atsirado Žemaitijoje ir kokia jo pavadinimo kilmė, lieka mįslė. Gal jis buvo nupirktas populiariame Aleksandro Krivulto (Aleksander Krywult, 1845–1903) meno salone Varšuvoje 1889 m. vasarą vykusioje didelėje personalinėje P. Kostževskio parodoje, o iš ten parvežtas į Lietuvą? Gal paveikslą savo garsiai meno kolekcijai įsigijo bajorai Daugėlos – tuometiniai Siesikų pilies šeimininkai? Siesikų pilies archyvai neišliko. Paveikslo sąsajos su Lietuva lieka paslaptimi. Bent kol kas.

Daugiau skaitykite:

https://lemu.lt/eksponato-byla-paveikslas-puota-siesiku-dvaro-rumuose/

https://lemu.lt/baigiamas-restauruoti-paveikslas-puota-siesiku-dvaro-rumuose/

 

Parodos autorės: Ina Dringelytė ir Neringa Norvaišaitė. Plakato autorė N. Norvaišaitė.