Eksponato byla

Muziejaus rinkiniuose saugomas didelis XIX a. antros pusės varinis katilas. Pasakojama, kad jame košę savo stovyklose virė 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Įsikūrę miškuose, vengdami atvirų mūšių, jie iš pasalų užpuldavo okupantų kariuomenės dalinius.

Lankytojams įžengus į muziejų, dažnas pirmiausia užsuka į nuostabią, lietuvių valstiečių senovę primenančią Dzūkijos sektoriaus Rudaminos sodybą. Joje yra gražus gyvenamasis namas-stuba, kuris į muziejų buvo perkeltas iš Lazdijų rajono, Jaseniaukos kaimo. Ši stuba, kaip ir daugelis kitų muziejuje saugomų ir lankytojams atvirų XIX–XX a. pr. pastatų, yra unikalių įvykių ir istorijų sergėtoja.

Vaikštant po Lietuvos etnografijos muziejaus rinkinių saugyklas galime pamatyti daug įvairių baldų. Dažniausiai tai yra liaudiško stiliaus, skirtingų Lietuvos regionų valstietijos naudotos XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės spintos, skrynios, kėdės, suolai, stalai ir lovos. Kiek rečiau akį patraukia ir įmantresni, kruopštesnio meistro darbo reikalaujantys ar tiesiog savo išvaizda įdomūs baldai, kurie į muziejų pateko iš dvarų ar miestų aplinkos.

Šeimininkės senovėje turėjo daug pintinių. Į jas rinkdavo obuolius, kriaušes, slyvas, grybus, kiaušinius. Ant namo aukšto kabojo pintinės su dešromis, sūriais, riešutais, vilnomis. Lietuvos etnografijos muziejaus rinkiniuose saugoma daug įvairios paskirties pintinių.

Šį kartą eksponato byloje pristatome dvarų kultūros liudininką – 1913 m. pokylio rinkinį. Tai šokių knygelė, krepšelis su ir du kaspinai. Savo šeimai priklausiusius daiktus 1985 m. muziejui perdavė kaunietė operos dainininkė Teresė Chmieliauskaitė (1932–2018), įgijo muziejininkė Regina Laucienė.

Ar žinojote, jog muziejaus rinkiniuose saugoma įspūdingo likimo asmenybei – Unei Babickaitei-Graičiūnienei (1897–1961) priklausiusi staltiesė su šešiomis staltiesėlėmis?